Per dieną nesuskaičiuojamą kiekį kartų M ateina pas mane ir atsineša knygą. Pasisodinu šalia ir vartom. Šiuo metu pavarto vieną storais puslapiais su gyvūnais ir kitą apie Toto ir jos draugus. Stora knyga su daug gražių paveiksliukų ir religinės tematikos tekstais. Neskaitome, tik vartome.
Vytenis su Ieva padovanojo dėžutes, kurios yra be vienos sienelės. Tai reiškia, kad jas galima sudėti vieną į kitą, arba sustatyti. Pati viena dėlioja, bet mėgsta ir kai kažkas stato bokštą. Didelis džiaugsmas jį sugriauti.
Vakar pirmą kartą M liko visai dienai su močiute. Tiksliau be tėvų. Išvažiavome anksti, grįžome vėlai. Sakė, kad nuo močiutės nė per žingsnį, o jei kažkas kitas paima - paleidžia dūdas. Tik mums grįžus vaikas vėl tapo "normalus". M pradėjo žaisti, vaikščioti sau - lyg taip ir turi būti. Vaikščiojimas sau apsiriboja tuo, kad vaikšto nuo vieno prie kito ir viena kambaryje nepasilieka.
Na ir pagaliau M turi savo kėdutę, kurioje gali sėdėti kol valgo. Kėdutė keliavo nuo gruodžio vidurio ir tik vakar atkeliavo į mūsų namus.
Kartais net gaila žiūrėti į tokius tinginius tėvus, nes jie su M nebūna lauke tiek, kiek ji nori. Laukas yra kažkas nerealaus. Gal net geriau už maudynes. Sėdžiu dirbu, o ji atneša savo batukus - suprask eime į lauką.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą