Galvos plovimas

M nuo pat mažens labai nemėgsta plautis galvą. Visada ta procedūra būna su rėkimais, ašaromis. Kai išeiname į kiemą, ji žino, kad jei smėlio prisibers į plaukus - teks plautis galvą. Žinoma, kad kaskart vyksta didelės derybos.

Žaidė M kieme. Mėtė smėlį į viršų. Po poros perspėjimu buvo pranešta, kad galvą teks plautis. Šiek tiek aprimo ir žaidė toliau. Po kelių minučių girdžiu:

- Na dabar tai tikrai reiks galvą plautis.

Atsisukęs matau, kaip M ant galvos susipylė visą kibirėlį smėlio.

Karvė

M buvo porą savaičių kaime pas senelius. Močiutė ją vedasi karvių melžti. Leido net pabandyti  :)

Įprastai ateina, pasodina M ant bačkos ir ji sėdi, laukia kol močiutė pamelš. Po to ją nukelia, susitvarko ir traukia namo. Močiutė tvarkosi ir girdi M ją šaukia. Atsisukusi randa vaizdelį: M sėdi ant jos kėdutės, pasistačius tarp kojų kibirą ir sako:

- Močiute, atvesk man karvę.