Teatras

Sausį pirmą kartą ėjome į teartą. Krikšto tėtis padovanojo 3 bilietus ir visa šeimyna patraukėme žiūrėti pirmojo spektaklio.

Mamai nelabai patiko. Tėčiui visai patiko. M vaikščiojo nuo tėčio iki mamos, po to sėdėjo ant mažo suoliuko, ant grindų, rengėmės, tikrinom koks žiūrovas kokiais batais.

Prieš spektaklį buvome pamokėlėse, kur M šoko, dainavo, sportavo... Todėl vaikui dar pusantros valandos išlaikyti dėmesį per daug sudėtinga.

Spektaklio pabaigoje aktoriai visi dainavo atsisveikinimo dainą. M sėdėjo klausėsi ir visiškai nejudėjo. Baigė dainuoti, o M rodo pakartojimo ženklą ir sako „dar, dar, dar...“. Ir labai pyko, kai tėtis bandė paaiškinti, kad čia pakartoti nesigaus.

Puodukas

Bandome M įkalbėti pasiprašyti ant puoduko. Pradžioje ji niekada neidavo. Po to tik po miego. Dabar pasirodo, kad jau pridarė ir tada aiškinant kaip negerai padarė - ji atsisėda keliom sekundėm.

Kai jos paklausi ar nenori ant puoduko - M sako „Ne“. Po kelių minučių pridaro. Tada pabandėm per filmukus. Jei pridaro į kelnes kai pasiūlom į puoduką - filmukai baigiasi. Kartais net neprasideda.

Ateina M pas mamą ir prašo parodyti filmuką. Mama:

- Pameni, kai sakiau, kad reikia padaryti ant puoduko? Pridarei į kelnes. Dabar kai padarysi ant puoduko - tada žiūrėsime.

M apsisuka ir išeina. Po kelių akimirkų grįžta su puoduku rankose, pasideda, nusimauna kelnes ir atsisėda. Kadangi visai neseniai pridarė į kelnes - ji tikrai paliks puoduką tuščią, bet... pastangos vertos šypsenos :)