Kai norisi dūkti

Kartais M užeina noras dūkti. Beveik visada - su močiute. M įsijaučia, pamiršta tai, kad vis dar svyruodama vaikšto ir pradeda lakstyti. Po to ateina tokia stadija, kai eiti nebegali ir griūna. Iš nuovargio.

Jau savaitę negali niekaip išlįsti dantys: šokinėja temperatūra, naktį dažnai prabunda, prabudusi verkia. Tuk tuk, dantukai. Ar jūs jau čia?

Svečiuose viskas taip įdomu...

Svečiuose viskas žiauriai įdomu. Viskas nauja, viskas kitaip. Tada pamirštama apie baimes. M sugeba ne tik nueiti, pasiimti kažką, bet ir vaikytis triušį (tikrą) aplink stalą, nueiti į kitą kambarį ir jokių zyzimų ar ožių.

Jei taip toliau, reiks darytis grafiką ir važinėti po draugus.

Vaikštau?

Valio! Dabar jau galima sakyti, kad M vaikšto. Klaustukas paliktas tik todėl, kad ji pati dar iki galo to nesupranta.

Pastatome vidury kambario, apsidairo ir nueina be problemų iki artimiausio objekto

Atsistojo

M yra tinginė. Ji niekada nešliaužiojo ir neropojo. Iškart pradėjo nuo vaikščiojimo. Jau visai neblogai vaikšto po namus palei sienas.

O šiandien ėmė ir pirmą kartą atsistojo nuo žemės pati. T.y. niekur neprisilaikydama.

Eime į lauką?

Kartas nuo karto M nueina iki lauko durų ir atsisako eiti kitur. Tai daro ne tik tada, kai mamos nėra namuose.

Kai tai nepadeda, einame žaisti. Kai atsiduria prie lauko drabužių ima juos po vieną ir bando dėtis ant galvos. Kai nepavyksta planas - drabužiai kišami man.

Eime gi pagaliau į lauką.

Pirštais rodyti negražu?

Aha.. bet jau išmoko. Dabar viską ir į viską rodo pirštu. Tas malonumas pasimato dar labiau, kai ji parodo ir tai gauna. Todėl dabar pirštu rodo tiek, kad visko neįmanoma išpildyti.

Pirmieji žingsniai

Vakar buvome svečiuose. Svečiuose visada įdomu, nes ten dažnai būna kitų vaikų. Žaislai, žinoma, ne paskutinėj vietoj.

Užsimiršusi ji ne kartą pasileidžia ir stovi pati. Tik prisiminusi pradeda svyruoti. Vakar užsimiršusi ne tik stovėjo, bet ir du žingsnius paėjo iki ten, kur jai reikėjo.

Kai sienos tampa draugais

Kai pradedi savimi pasitikėti - vaikščiojimas palei sienas darosi smagus. Vieną kartą baisu - po to vieni juokai. Žinoma, kad kiekviena trasa - tai nauja ir nepatirta, todėl tai galioja kaskart. Vėl ir vėl.

Žodį Mama taria labai aiškiai ir raiškiai. Tik tada kai ji to nori :)

Šeši arba liko keturiolika

Pasirodo, kad vaikai turi tik 20 pieninių dantų. Vėliau 32. Išmokau skaičiuoti teisingai, todėl M. jau turi 30% dantų.

Nežinau ar horoskopo ženklas turi poveikį, bet ji su visais visada badosi. Ir tai jau didelis džiaugsmas. Jei nespėsi pažiūrėti, gali skaudžiai gauti į nosį.

Mamai labiausiai nepatinka akių krapštymas. M. prabunda ir kai atsibosta gulėti, pradeda mamai vienu pirštuku krapštyti akis.