Kalba

Na niekaip M nenori daugiau kalbėti. Dabar jos vienintelė geriausia frazė yra "MaMa". Tikrai, ji ja viską pasako. Rodo į kažką - "MaMa", kažko nori - "MaMa" ir tas "MaMa" nėra tik mama ar jos šaukimas. Patogu turėti vieną žodį, kurį pasakius visi padaro tai, ko nori?

Na iš tiesų kai kuriuos žodžius tik bando:

"tep" - pirštu dar rodo į duoną. Reiškia tepk.

"tete" - ilgai buvęs žodis kažkur prapuolė iš žodyno.

"opa" - pakelk, nukelk

"ne" - visiems aišku

"tie" - sėstis. Maždaug užkelk ant kėdės noriu sėdėti.

"neno" - nenoriu

"tei" - ateik

"mama" - mama, močiutė. Atkasėm, kad mes savo mamas vadiname "mamomis" ir vaikui todėl gali maišytis.

"atiu" - ačiū. labai retas žodyne.

"ate" - šitas vienas pirmųjų, nes visi išeinant sako "ate".

Indų plovimas

Spėju, kad visiems vaikams ateina tas laikas kai norisi plauti indus. Ir ne šiaip norisi, bet labai labai... Prisistumia kėdę prie kriauklės ir rodo, suprask, plaukime. Ir taip jau koks geras mėnuo ar pora.

Miegas ir durys

Anksčiau būdavo taip, kad atsigulame su M lovoje ir jei nebūsi užsimerkęs - ji nemiegos ilgai ilgai. Dabar negali užsimerkti, nes ji drasko akis. Dabar tas laikas, kai turi žiūrėti kaip ji prieš miegą dar dūksta. Žinoma, jei lieka jėgų.

Vakar išmiegojusi 3 valandas pietų miego (dabar įprasta beveik 2), vakare, nesulaukusi vakarienės, nusivedė mane į miegamąjį parodė į lovą, užsilipo ir atsigulė. Žinoma, kad prieš tai mamos paieškojo. Mama - miegui, tėtis - žaidimams :)

Dar vakar pamačiau kaip ji atsidaro duris iš išeina. Tas dusi jau buvo kartą atsidariusi, bet iš tos pusės kur reikia stumti. Traukti juk sudėtingiau. O su durimis yra viena baimė - ji jau reiškia norą rakinti ir atrakinti kai kažkas išeina ar ateina. Kad nebūtų vieną dieną gyvenimo prie atvirų durų.

Ir dar - atėjo tas nevykęs laikas kai vaikas labai retai ramiai išlydi tėvus pro duris. Byra ašaros tik dėl to begalinio noro eiti į lauką. Butuose vaikams ne vieta.

Kaimas-Nida-namai

M su mama ilsėjosi kaime. Mamai paskambino draugė ir pakvietė į Nidą. Visi labai laimingi, nes ne kasdien pavyksta ramiai pailsėti prie jūros.

Pabuvus vos vieną dieną, vakare maudydamasi M paslydo. Tiesiai dantukais į plytelėmis išklotą dušo kraštą. Kraujas, riksmai. Šiaip ne taip mama užmigdė. O pusė 12 nakties M prabudo ir garsiai garsiai verkė. Niekaip nesisekė jos nuraminti. Nieko neliko, kai kviesti greitąją, o man lėkti pas jas. Greitoji nuvežė į Klaipėdą, kur apžiūrėjo traumatologas. Budinčio odontologo Klaipėdoje nėra. Sako: tai jūs eikite, jis dirba tik nuo 8 ten ir ten. Ir paleido pusę trijų nakties. Niekam neįdomu ar turi kur eiti, niekam neįdomu net tad akai pasakai, jog tave atvežė iš Nidos su greitąja ir tu esi iš Vilniaus. Labai pasisekė, kad viskas greitai praėjo ir vienintelė Nidos greitoji dar nespėjo išvažiuoti.

Atvykau anksti ryte. M atsikėlusi nudžiugo, kai pamatė ne tik mamytę, bet ir mane. Šiek tiek irzlumo likę (juk nemiegojo pusę nakties), bet iš principo viskas lyg ir normaliai.

Nuvažiavome pas odontologą, ten pasakė, kad mums visos paslaugos mokamos, nes ne klaipėdiečiai esame. Be to reiks laukti kol baigsis pietų pertrauka (po 2 valandų) ir stovėti didelėje eilėje. Aha... lauksime.

Vilniuje nuėjome į Žalgirį ir ten labai gerai viskas buvo. Apžiūrėjo, pasakė, kad visi trys dantukai sveiki, tik emalis nuskilo.

Na ir tuo galime pasidžiaugti :)