Tėčio kopija

M paima mano telefoną, prieina prie durų, pasvyra ranka atsiremdama į staktą, pakelia vieną koją ir telefoną laikydama prie ausies tampa visiška tėčio kopija. Jei pats save atpažinau, tai jau kažką reiškia :)

Pelės

M pamėgo mano kompiuterio pelę. Ji be laidų - ateina pasiima ir nešasi.

Daviau jai kito kompo bevielę pelę. Ji beveik niekuo nesiskiria. Pasuko ratuką, o kai nusisukau mano paėmė ir padėjo savo. :)

Kalba? Na taip...

Jau girdime pirmus „žodžius“: opa, mmmm (suprask mūūū), au au, mama, tete, eia (suprask einam). Apie ate nekalbu, nes tai jau labai seniai moka.

Kai M pabūna kaime, tai grįžusi į daugiabutį eina prie durų ir vis prašosi lauk. Kartais net nežinai ką daryti, nes puikiai supranti kaip jai čia blogai ir kaip kaime gerai.