Knygų skaitymas

Per dieną nesuskaičiuojamą kiekį kartų M ateina pas mane ir atsineša knygą. Pasisodinu šalia ir vartom. Šiuo metu pavarto vieną storais puslapiais su gyvūnais ir kitą apie Toto ir jos draugus. Stora knyga su daug gražių paveiksliukų ir religinės tematikos tekstais. Neskaitome, tik vartome.

Vytenis su Ieva padovanojo dėžutes, kurios yra be vienos sienelės. Tai reiškia, kad jas galima sudėti vieną į kitą, arba sustatyti. Pati viena dėlioja, bet mėgsta ir kai kažkas stato bokštą. Didelis džiaugsmas jį sugriauti.

Vakar pirmą kartą M liko visai dienai su močiute. Tiksliau be tėvų. Išvažiavome anksti, grįžome vėlai. Sakė, kad nuo močiutės nė per žingsnį, o jei kažkas kitas paima - paleidžia dūdas. Tik mums grįžus vaikas vėl tapo "normalus". M pradėjo žaisti, vaikščioti sau - lyg taip ir turi būti. Vaikščiojimas sau apsiriboja tuo, kad vaikšto nuo vieno prie kito ir viena kambaryje nepasilieka.

Na ir pagaliau M turi savo kėdutę, kurioje gali sėdėti kol valgo. Kėdutė keliavo nuo gruodžio vidurio ir tik vakar atkeliavo į mūsų namus.

Kartais net gaila žiūrėti į tokius tinginius tėvus, nes jie su M nebūna lauke tiek, kiek ji nori. Laukas yra kažkas nerealaus. Gal net geriau už maudynes. Sėdžiu dirbu, o ji atneša savo batukus - suprask eime į lauką.

Aštuoni arba liko dvylika

Išdygo ir aštuntas dantis. Niekas man to nepasakė, o aš tik šiandien pamačiau. Pirmi apačioje, po to viršuje, po to vėl viršuje ir dabar apačioje. Iš viso po 4 kiekvienoj eilėj.

Kai M prabunda, nešame ją ant puoduko. Ne visada spėjame, ne visada ji padaro, bet taip neskausmingai bandome prie puoduko pratinti. Kartą pati pasiėmė puoduką ir pasodinta laaabai mažai bet padarė. Gal pavyks ši triukas ir nereiks laukti kol M eis į darželį, kur to išmoko labai greitai.

Bummm

Vakar pirmą kartą M nusibalvonino nosį ir lūpą į asfaltą. Nieko labai baisaus nenutiko, bet atrodo labai negražiai. Nori nenori, o vaikščioti normaliai teks išmokti. Taigi, ir kristi.

Iš tiesų pastebiu tik pastarąją savaitę, kad M pagudrėjo gerokai. Dabar supranta tam tikrus dalyku ką jai sakai. Ne, ne atskirus žodžius ar standartines 10 000 kartų kartotas frazes. Tiesiog kažką jai pasakai ir ji padaro būtent tai.

Matyt kaip ir kiekvienas vaikas ji puikiai įvaldžiusi žodį "Ne". Jį vartoja ir kai reikia ir kai ne. Ar reiktų mums susirūpinti per dažnu šio žodžio sakymu? Gražiausia kai prieina prie daiktų, kurių jai nevalia imti, atsisuka į mane, pasako "Ne" ir atbula ranka iš lėto traukia.

Tėvai turi vieną problemą (taip tėvai): M nevalgo. Dažnai ji tiesiog viską spjauna ir sugeba išgyventi nevalgiusi pusryčių ir pietų. Kiekvieną rytą vyksta pasitarimas - ką gi šiandien pagaminti M, kad valgytų. Kol kas aiškiai laimi kiaušiniai, bet kasdien gi jų neduosi.

7 arba liko tik 13

Pagaliau. Dvi savaitės kankinimosi ir prasikalė. Apačioje kairėj antras. Pagaliau visi puikiai išsimiegojom.

Kai pirmą kartą apavėm batus kietais padais, M ėjo kliūdama kaip gandras. Juokinga visiems, bet ne jai. :)

Ir pagaliau pagrindinė naujiena - šiandien metukai :) Iki dabar suvalgyti du tortai ir nė vienos žvakutės.

M pasikeitimai ir nenorintys išdygti dantys

Jau dvi savaitės, kai dantys nenori išlįsti. Tuk tuk!

Pagaliau M pradeda mėgdžioti ir kartoti. Ta prasme ne belekaip. Važiuojant automobiliu valgė kukurūzus. Ir pradėjo kartoti ženklą „dar“. Taip, ją vis dar bandome išmokyti ženklų kalbos. Ji supranta jau daug, bet užsispyrusiai nenori rodyti. Rodo tik „lempa“. Taigi, automobilyje kuo puikiausiai daug kartų rodė „dar“ ir gavo kukurūzų dar :) Čia ženklas:



Lengvo migdymo pietų miegui laikai praeina. Miega kartą per dieną, bet ne čia esmė. Ji pripratusi užmigti „ant papo“. Dabar bandome nuo to atpratinti ir sekasi sunkokai. Su manim ji nori žaisti, o iš mamos klykdama reikalauja papo.

Vos nepamiršau - ji puikiai nulipa nuo lovos pati. Sukasi, sukasi, po to ant pilvo gulėdama atbula slenka, kol atsistoja. Kol kas daug nesėkmingų kritimų nebuvo.