Vakar pirmą kartą M nusibalvonino nosį ir lūpą į asfaltą. Nieko labai baisaus nenutiko, bet atrodo labai negražiai. Nori nenori, o vaikščioti normaliai teks išmokti. Taigi, ir kristi.
Iš tiesų pastebiu tik pastarąją savaitę, kad M pagudrėjo gerokai. Dabar supranta tam tikrus dalyku ką jai sakai. Ne, ne atskirus žodžius ar standartines 10 000 kartų kartotas frazes. Tiesiog kažką jai pasakai ir ji padaro būtent tai.
Matyt kaip ir kiekvienas vaikas ji puikiai įvaldžiusi žodį "Ne". Jį vartoja ir kai reikia ir kai ne. Ar reiktų mums susirūpinti per dažnu šio žodžio sakymu? Gražiausia kai prieina prie daiktų, kurių jai nevalia imti, atsisuka į mane, pasako "Ne" ir atbula ranka iš lėto traukia.
Tėvai turi vieną problemą (taip tėvai): M nevalgo. Dažnai ji tiesiog viską spjauna ir sugeba išgyventi nevalgiusi pusryčių ir pietų. Kiekvieną rytą vyksta pasitarimas - ką gi šiandien pagaminti M, kad valgytų. Kol kas aiškiai laimi kiaušiniai, bet kasdien gi jų neduosi.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą