Tėvai net nepastebėjo kai M prasikalė du nauji dantys. Apačioje ketvirti. Džiugina ne tik dantys, bet ir tas faktas, kas nepastebėjom
Nemačius vaiko dvi savaites, vis galėjau ją pažinti. O ir ji iš pradžių laba keistai žiūrėjo. Bet po to kelias dienas nė per žingsnį nesitraukė.
Ateina tas laikas, kai išėjus mamai prasideda zyrzalai. Reikia pastangų, kol nukreipiamas dėmesys ir užmirštama kodėl byrėjo ašaros. Šito laiko nelaukėme :)
Dabar ji jau nemažai supranta. Pasakai "uždaryk duris" ir uždaro. Parodai kur padėti ir padeda. Tai džiugina. Dar šiek tiek ir jau galės man atnešti alaus :)
Dar kalba daug. Maniau pati nesupranta nieko, bet būna aiškina su tokiom emocijom, kad tuo suabejoju.
Džiugina tai, kad vaikas šypsosi ir šypsosi :)
2010 m. birželio 25 d., penktadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
