Kai atsiranda atgalinė reakcija

Net sunku apsakyti, kaip smagu, kai vaikas pradeda suprasti kas jai sakoma ir į tai atitinkamai reaguoja. Žinoma, iki normalaus pilnaverčio bendravimo dar teks palaukti, bet supratimas kai paprašai duoti, pasakai, kad NE, pasiunti ieškoti mamos... Tai gerai.

Tai, ką išmokome pastarosiomis dienomis

Pagaliau atėjo laikas, kai M išmoko ne tik viską imti arba mesti, bet ir duoti. Tik dabar atsirado noras paduoti, padėti atgal. Keistai atrodo, nes per 10 mėnesių prie to priprantama.

Dar ji išmoko nueiti pažiūrėti ten, kur ją siunti. Na ne visai taip, bet jei pasakau: "eik pas mamą" ir į tą pusę parodau ranką - ji ten nueina. Žinoma, kad dar su vaikštyne.

O jei jau apie vaikštynes, tai atsiranda noras ir po truputį silpsta baimė eiti nuo iki. Pasilaikydama už krašto, ji pradeda keliauti nuo vieno daikto prie kito. Jei prieina vaikštynę, įsikimba ir su ja jau gali eiti gerokai laisviau.

5 dantukai arba liko tik 27

Aš, kaip tikras tėtis, tik šiandien sužinojau, kad vaikui jau išlindo penktas dantukas. Pasirodo tai žino visi jau dieną ar dvi. Liko 27

Kai suprantu, jog už durų įdomiau

Pamačiusi močiutę, M net dreba ir klykdama bėga pas ją. Jei tik akimirksniu neatsiranda ant jos rankų, įjungiama balso sirena. Močiutė yra kažkas tokio! Tiesa, pati savarankiškai dar nevaikšto, bet jau pakanka laikyti už vienos rankos.

Dabar pradėjo suprasti kas yra išėjimas iš namų. Jei engiuosi koridoriuje ir ji tai mato, ateina iki manęs ir prašosi ant rankų. Palaikau, pasiūlau eiti pas mamą. M stipriai įsikimba į mano megztinį ir prisiglaudžia. Suprask, niekur kitur ji neis, o eis kartu su manim lauk. Galima suprasti, nes išėjus atsirandi pas vieną ar kitą vaiką, ten būna daug naujų žaislų.... Šioje situacijoje net pas močiutę neina.

Dar išmoko rodyti lempa. Šį simbolį rodome kaip saulę (saulė virė, saulė virė, mėnesėlis kepė....) Žinoma, kad ženklų rodymas dar nėra tada kada reikia ir tiksliai kaip reikia, bet viskam savo laikas :)

Ženklų kalba - pienukas

Kai M išvažiuoja pas senelius, grįžus pamatai, kad tavo vaikas tobulėja savaitėmis. O kai matai kasdien, neatrodo, kad viskas taip greit juda.

Grįžusi ji pradėjo daug daugiau „kalbėti“. Jos kalbėjimas tai daugiau mmm aaa ėėėė... Ir dar ji išmoko vaikščioti įsikibusi į vieną ranką. Žingsniai atsargūs ir maži tol, kol nėra tikslo. Kai pastebi tikslą, laisvai eina ir beveik nesvyruoja.

Mes ją mokome tam tikrų ženklų kalbos. Tiesa sakant, jų moko visi, bet mes šiek tiek daugiau. Pavyzdžiui M išmoko ploti. Garso dar nėra, bet mojuoja stipriai. Ir tai jau ženklų kalba. Mamai prireikė dviejų dienų kol suprato, kad tokiu būdu M ploja.

Na o šiandien ji išmoko „pienukas“. Tai ženklas kai rodimas vertikaliai kumštukas, o pirštai suspaudžiami ir atleidžiami.

Pradžių pradžia

Man visada trūksta to, kas padeda daryti viską, ką sugalvoju. Tik kai kuriais dalykais užsikrečiu ir ilgai sergu. Niekam neįdomu bendri tinklaraščiai su krūva tekstų apie vaikus, apie jų džiaugsmą, pirmą kartą... Įdomu tik tau pačiam, tavo žmonai, tavo mamai ir... na dar pora žmonių visada atsiranda.

Rašau atskirai tik tam, kad ateity apsisukęs rasčiau tai kas buvo. Dar įdomiau bus panelei M, kai užaugs ir pradės viską suprasti.

- Tėti, kada aš pradėjau vaikščioti? Tėti, o kada pirmą kartą pasakiau „Mama“?

- Maždaug tada, kai buvai maža.

Taigi nuo šiol daug trumpų įrašų, kurie įdomūs man, mano vaiko mamai, mano mamai, dar porai žmonių ir ... kažkasa pačiai M