Geras ir blogas

Radome šaldytuve supuvusį ilgavaisį agurką net neišvilktą iš plastikinio apvalkalo. Išmetėm į šiukšlių kibirą. M rado ir klausia kodėl. Aiškinu aš ,kad agurkas jau blogas, supuvęs. Tą patį aiškina mama. Po poros valandų sėdam prie stalo pietauti. Imame tokį pat, tik jau nebe supuvusį agurką, atpjauname kelias riekutes ir duodame M. Likusį padedame šalia. M klausia:
- Čia neblogas agurkas?
- Ne, čia yra geras agurkas.
- Čia geras?
- Taip, geras.

M ima gabaliuką, o kitą agurką glosto ranka ir sako:
- Geras agurkas, geras.

Nieko nieko...

Nuo pat mažens nukritus vaikui stengdavomės nusisukti ir visai nereaguoti. Žinoma, proto ribose. Šitas dalykas labai gerai veikia. Kelis kartus pabando ir po to supranta, kad tik nukritus nereikia rėkti, verkti, šauktis tėvų.

Kai ji man su kažkuo įdūrė, aš sakau:
- Man skauda
Ir sulaukiu atsakymo:
- Nieko nieko...

Ant savo galvos  :)

Vieną

Kaip ir visi tėvai, kai užknisa „dar“ sakome - „na dar vieną ir viskas“.

Šiandien M valgo pyragą o aš sakau:
- Duosi man atsikąsti?
- Tiktai vieną.

Noriu gerti

Taip jau yra, kad M kartais viena neina į kitą patalpą. Nežinau kas jai šauna, bet būtinai reikia eiti kartu su ja.

Vakar vaikščiojo, žaidė, ėjo į virtuvę gerti. Po kokio pusvalandžio prieina:
- Noriu gerti
- Eik ir atsigerk virtuvėje
- Noriu gerti
- Taigi nueik ir atsigerk
- Noriu gerti

Einame gerti kartu. Paduodu puodelį nuo stalo ir tik tada pamatau, kad jis tuščias.
- O, puodelis tuščias
M su sunkiai apsakomu palengvėjimu:
- Sakau, sakau noriu gerti. Nėra.

Taip

Jau ne pirmas ir ne antras mėnuo, kai M laisvai kalba. Ne visada ir ne viską per šveplavimą galima suprasti, bet šneka laisvai ilgiausiais sakiniais. Dar ir žodžių vis atranda sudėtingesnių. Matyt todėl, kad stengiamės su ja nekalbėti kaip su vaiku jo kalba. Kalbame lygiai taip pat kaip ir tarpusavyje.

Tačiau niekaip negaliu įprasti prie jos atsakymo „Taip“. Jis visiškai teisingas, tačiau suaugusieji taip nekalba. Mes visi į neigiamą klausimą atsakome neiginiu, o M atsako teiginiu. Iš tiesų negali prikibti prie jos atsakymo, nes visi žinome, kad į neigiamą klausimą tiek „Taip“ tiek „Ne“ yra teisingi atsakymai ir atsakyti neigiamai jais nesigauna. Pavyzdžiui:

- Tau ne per didelė šita suknelė?

Aš atsakyčiau „Ne“, o M sako „Taip“.

- Nebenori sriubos?
- Taip.
- Neisi į lauką?
- Taip.
- Negeras šuo?
- Taip

Viskas logiška ir teisinga, tačiau pabandykite pagausit save kalbant. Jūs visada į šiuos klausimus atsakysite „Ne“. Tą supranti tik tada, kai kažkas pradeda atsakinėti „Taip“.

Ar mane girdi?

M priėjo prie Romo ir kažką jam sako. Romas skaitė ir nieko negirdėjo. Po n-tojo karto močiutė iš virtuvės:

- Rimai, ar girdi ką tau sako?

Tada romas išgirdo ir viskas buvo gerai. Po pusvalandžio M priėjo prie Romo ir pirmiausia:

- Romai, tu mane girdi?

Gavosi teigiamą atsakymą pasakė ką norėjo.

Šitą istoriją pasakojo visi visiems n kartų ir M taip patiko, kad ji dabar prieina prie mamos ar tėčio ir paklausia:

- Ar mane girdi?
- O tu mane girdi? - atsakau.
- Ne, - dažniausias atsakymas į manąjį

Kai nervina vaikai

Kartais vaikai žiauriai nervina, bet, dažniausiai, tada, kai nepaiso tavo interesų. Kai pagalvoji kaip elgtumeisi tu - viskas logiška. Nėra ko nervintis  :)

Pimpaliukas

Vakar ruošiausi į dušą ir prieš tai M nuvedžiau ant puoduko. Ji rodo į mano apatinius ir klausia:
- O kur tavo pimpaliukas?

Dviejų metų vaikai jau supranta, kad mergaitės ir berniukai kažkuo skiriasi  :)

M išmoko girti

Vakar išėjau iš dušo ir M man sako:
- Kokie gražūs triusikiukai!

Mes visada pagiriam jos naujus kelniukus ar naktinukus, o kartais ir senus, kai vaikui nėra nuotaikos. Štai ir patys tą patį gavome  :)

Gausi velnių

Mama lauke kažką plovė kartu su M. Lauke karšta ir mama aptaškė M.

- Nesitaškyk

Mama pakartoja, M taip pat. Galų gale M trūksta kantrybė:

- Nesitaškyk, gausi velnių.

Piršto čiulpimas

M taip niekada rimtai čiulptuko ir nečiulpė. Tačiau vienu metu atrado pirštuką ir... Visada susinervinusi, pavargusi, prieš užmiegant ar miegant čiulpė pirštą. Po truputį atkalbinėjom ir liko tik miegojimas su pirštu burnoje.

Dabar M nori užmigti mūsų lovoje ir mama sugalvojo, kad tėvų lovoje negalima čiulpti pirštuko. Ir ką... kelias naktis tai veikia. Ji užmiega be piršto burnoje.

Kai ateina laikas miegoti

Vakarais, atsigulus į lovą prasideda užmigimo procesas. M paguli kokias 5 min ir tada sugalvoja kąžką, ką galima dar nuveikti. Pradžioje buvo „Noriu gerti“, po to „Noriu ant puoduko“ ir pan... Šiandien sugalvojo pirmą kartą kažką tikrai originalaus - „Tėtis nenuplovė užpakaliuko“.

Na mes jo iki šiol niekada vakarais ir neplaudavome. Nebent reikalas būdavo.

Mošelė

Tiems kas nežino galiu pasakyti, kad bent jau dalyje Suvalkijos senelis yra vadinamas tėtuku.

O M močiutę vadina mošele :)

Nusupau

M pasodinau ant sūpynių ir palikau suptis. Ateinu - ji be batų. Klausiu:
- Kur padėjai patus?
- Nusupau, - daugiau nei aiškus atsakymas.

Tavo - mano

Yra tokie mėgstami M žaisliukai kaip lėkštutės-kiaušinio laikikliai.

Tvarko tėtis žaislus, pakelia šiuos dalykus, M pašoka nuo kėdės ir bėgdama šaukia:
- Tavo tavo tavo...
Pribėga ir sakau:
- Tai gal sakyk „mano“?
- Ne!

Košė

M skaniai suvalgė košę. Nusiplovėm veidą ir klausiu:
- Kas tau išvirė tokią skanią košę?
- Mama...
- Ne, tėtis čia išvirė košę, - vaikas žiūri į mane. - Neįtikėtina? - klausiu pasitikslindamas
- Ne.

Viskas aišku.

Šuniukas

Šiandien M žiūrėjo per TV filmuką. Po to man atsisukus sako:
- Noriu... noriu...
- Ko nori, - klausiu.
- Au au...

Taigi, jau prasideda įdomūs norai.

Darželis po poros savaičių

Būna kartais rytais pazyzia. Kai mama palieka - paverkia. Bet šiaip visai neblogai apsipranta.

Šią savaitę pasiimame po pietų miego, o kitą savaitę pradėsim palikinėti pilnai dienai.

Šiandien šemininkėlė bandė pasiguosti, kad visi vaikai miega, o M pridariusi į sauskelnes atsistoja, rodo į jas ir verkia. Ji sako: "taigi į sauskelnes galima ne vieną kartą pridaryti". Štai toks mūsų darželio darbuotojų mąstymas. Gerai, kad vaikas parodo ir pasiprašo, kad pakeistų. Žinoma, kad kai kam tai papildomas darbas.

O šiaip darželis duoda daug teigiamų dalykų - ji daug savarankiškesnė. Darželyje auklėtoja stebisi, kad ji taip gerai ir daug valgo (namie viskas atvirkščiai). Grįžusi namo ji visai kitokia. Dar nėra suaugusi, bet progresas stipriai matomas bendraujant.

Žodžiai

Beba - zebras
Mo - tiek vardas, tiek močiutė
By - bijau
Bebu - bėgu
Dibu - dirbu

Darželis 2 diena

Šiandien pirmą kartą M buvo palikta vienai valandai su visiškai svetimais žmonėmis. Iki šiol viena buvo likusi tik su seneliais. Ir nieko. Viena mergaitė labai verkė, tai sakė tik jai į kompaniją šiek tiek nesuprasdama kodėl. O kai mama grįžo - apsiverkė. Kokiai minutei, o po to vėl pas vaikus.

Darželyje per vieną valandą M pradėjo valgyti apelsinus. Dabar ir namie jau valgo.

Darželis

Ši savaitė tokia didelė. Vakar M buvo darželyje, susipažino su direktore, auklyte, patalpomis. Vaikų dar nematė. Šiandien bandys kelias valandas pabūti kartu su mama. Nežinau kiek ji jaučia tai, bet abu tėvai jaudinasi labiau nei patys eidami į pirmą klasę (darželio nepamenu).

Teatras

Sausį pirmą kartą ėjome į teartą. Krikšto tėtis padovanojo 3 bilietus ir visa šeimyna patraukėme žiūrėti pirmojo spektaklio.

Mamai nelabai patiko. Tėčiui visai patiko. M vaikščiojo nuo tėčio iki mamos, po to sėdėjo ant mažo suoliuko, ant grindų, rengėmės, tikrinom koks žiūrovas kokiais batais.

Prieš spektaklį buvome pamokėlėse, kur M šoko, dainavo, sportavo... Todėl vaikui dar pusantros valandos išlaikyti dėmesį per daug sudėtinga.

Spektaklio pabaigoje aktoriai visi dainavo atsisveikinimo dainą. M sėdėjo klausėsi ir visiškai nejudėjo. Baigė dainuoti, o M rodo pakartojimo ženklą ir sako „dar, dar, dar...“. Ir labai pyko, kai tėtis bandė paaiškinti, kad čia pakartoti nesigaus.

Puodukas

Bandome M įkalbėti pasiprašyti ant puoduko. Pradžioje ji niekada neidavo. Po to tik po miego. Dabar pasirodo, kad jau pridarė ir tada aiškinant kaip negerai padarė - ji atsisėda keliom sekundėm.

Kai jos paklausi ar nenori ant puoduko - M sako „Ne“. Po kelių minučių pridaro. Tada pabandėm per filmukus. Jei pridaro į kelnes kai pasiūlom į puoduką - filmukai baigiasi. Kartais net neprasideda.

Ateina M pas mamą ir prašo parodyti filmuką. Mama:

- Pameni, kai sakiau, kad reikia padaryti ant puoduko? Pridarei į kelnes. Dabar kai padarysi ant puoduko - tada žiūrėsime.

M apsisuka ir išeina. Po kelių akimirkų grįžta su puoduku rankose, pasideda, nusimauna kelnes ir atsisėda. Kadangi visai neseniai pridarė į kelnes - ji tikrai paliks puoduką tuščią, bet... pastangos vertos šypsenos :)