2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis
Žiovulys
Sako, kad žiovulys užkrečiamas. Man tikrai taip nutinka. Bet M visiškai nereaguoja į mano žiovaujimą.
2010 m. spalio 18 d., pirmadienis
Techninė apžiūra
Priklausė pusantrų metų techninė apžiūra. Parametrai:
2010-10-18
ūgis - 87 cm
svoris 10,5 kg
gydytoja sako:
normalus tokio amžiaus vaikų ūgis - 78-80. Toks svoris yra 1 metų vaiko. Ką gi, turime ploną ir lengvą vaiką.
2010 m. spalio 11 d., pirmadienis
SSsssssssss....
Girdi mama kaip M sako "SSssssss...". Eina pažiūrėti kas ten vyksta. Stovi M prie vonios durų - "SSSssss...". Ten jos puodukas. Apsidžiaugia mama, nes vaikas pats prašosi ant puoduko. Pribėga, o ten... Sėdi jos pliušinis begemotas ant puoduko, o M - "SSssss...."
2010 m. spalio 10 d., sekmadienis
Markstomės
M pradėjo mirksėti viena akimi. Na dar sunkokai sekasi, bet vistiek viena labiau prisimerkti sugeba. IŠ pradžių galvojau, kad jai kažkas nutiko ir spėjau išsigąsti. Po to pasirodo ji kopijuoja mane ir kitus, kurie kartais mirktelim viena kimi :) Bezdžionėlė
2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis
Kalba
Na niekaip M nenori daugiau kalbėti. Dabar jos vienintelė geriausia frazė yra "MaMa". Tikrai, ji ja viską pasako. Rodo į kažką - "MaMa", kažko nori - "MaMa" ir tas "MaMa" nėra tik mama ar jos šaukimas. Patogu turėti vieną žodį, kurį pasakius visi padaro tai, ko nori?
Na iš tiesų kai kuriuos žodžius tik bando:
"tep" - pirštu dar rodo į duoną. Reiškia tepk.
"tete" - ilgai buvęs žodis kažkur prapuolė iš žodyno.
"opa" - pakelk, nukelk
"ne" - visiems aišku
"tie" - sėstis. Maždaug užkelk ant kėdės noriu sėdėti.
"neno" - nenoriu
"tei" - ateik
"mama" - mama, močiutė. Atkasėm, kad mes savo mamas vadiname "mamomis" ir vaikui todėl gali maišytis.
"atiu" - ačiū. labai retas žodyne.
"ate" - šitas vienas pirmųjų, nes visi išeinant sako "ate".
Indų plovimas
Spėju, kad visiems vaikams ateina tas laikas kai norisi plauti indus. Ir ne šiaip norisi, bet labai labai... Prisistumia kėdę prie kriauklės ir rodo, suprask, plaukime. Ir taip jau koks geras mėnuo ar pora.
Miegas ir durys
Anksčiau būdavo taip, kad atsigulame su M lovoje ir jei nebūsi užsimerkęs - ji nemiegos ilgai ilgai. Dabar negali užsimerkti, nes ji drasko akis. Dabar tas laikas, kai turi žiūrėti kaip ji prieš miegą dar dūksta. Žinoma, jei lieka jėgų.
Vakar išmiegojusi 3 valandas pietų miego (dabar įprasta beveik 2), vakare, nesulaukusi vakarienės, nusivedė mane į miegamąjį parodė į lovą, užsilipo ir atsigulė. Žinoma, kad prieš tai mamos paieškojo. Mama - miegui, tėtis - žaidimams :)
Dar vakar pamačiau kaip ji atsidaro duris iš išeina. Tas dusi jau buvo kartą atsidariusi, bet iš tos pusės kur reikia stumti. Traukti juk sudėtingiau. O su durimis yra viena baimė - ji jau reiškia norą rakinti ir atrakinti kai kažkas išeina ar ateina. Kad nebūtų vieną dieną gyvenimo prie atvirų durų.
Ir dar - atėjo tas nevykęs laikas kai vaikas labai retai ramiai išlydi tėvus pro duris. Byra ašaros tik dėl to begalinio noro eiti į lauką. Butuose vaikams ne vieta.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
