Vakar išmiegojusi 3 valandas pietų miego (dabar įprasta beveik 2), vakare, nesulaukusi vakarienės, nusivedė mane į miegamąjį parodė į lovą, užsilipo ir atsigulė. Žinoma, kad prieš tai mamos paieškojo. Mama - miegui, tėtis - žaidimams :)
Dar vakar pamačiau kaip ji atsidaro duris iš išeina. Tas dusi jau buvo kartą atsidariusi, bet iš tos pusės kur reikia stumti. Traukti juk sudėtingiau. O su durimis yra viena baimė - ji jau reiškia norą rakinti ir atrakinti kai kažkas išeina ar ateina. Kad nebūtų vieną dieną gyvenimo prie atvirų durų.
Ir dar - atėjo tas nevykęs laikas kai vaikas labai retai ramiai išlydi tėvus pro duris. Byra ašaros tik dėl to begalinio noro eiti į lauką. Butuose vaikams ne vieta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą