Sausį pirmą kartą ėjome į teartą. Krikšto tėtis padovanojo 3 bilietus ir visa šeimyna patraukėme žiūrėti pirmojo spektaklio.
Mamai nelabai patiko. Tėčiui visai patiko. M vaikščiojo nuo tėčio iki mamos, po to sėdėjo ant mažo suoliuko, ant grindų, rengėmės, tikrinom koks žiūrovas kokiais batais.
Prieš spektaklį buvome pamokėlėse, kur M šoko, dainavo, sportavo... Todėl vaikui dar pusantros valandos išlaikyti dėmesį per daug sudėtinga.
Spektaklio pabaigoje aktoriai visi dainavo atsisveikinimo dainą. M sėdėjo klausėsi ir visiškai nejudėjo. Baigė dainuoti, o M rodo pakartojimo ženklą ir sako „dar, dar, dar...“. Ir labai pyko, kai tėtis bandė paaiškinti, kad čia pakartoti nesigaus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą