Ilgai lindę iltiniai dantukai, pagaliau pasimušė. Tiesa, tik du iš keturių, bet jau nebebus nei iš šio nei iš to 37 temperatūra ar viduriavimas. Na bent dvigubai mažiau? :)
Senokai nerašiau. Vakar M labai mane džiugino, kai bandė tarti visokius žodžius. Būna užeina kelios minutės ir ji visai neblogai kartoja ką jai sakai, o po to susimąsto ir užiukas nugali. Viskas, išskyrus "aaaaa" ir "ne" nieko nebesako. Bet tikiuosi pramuš pagaliau savo mekenimą ir pradės kalbėti. Man, kaip tėčiui, labai smagu, kad ji visiškai švariai ir raiškiai taria „tėti“. Ne „teti“, „tet“ ar pan.
Kai M liūdna, ji nieko nedaro viena. T.y. nežaidžia, net filmukų nežiūri viena. Žinoma tai būna labai lėtai. Jos geriausi žaidimai - tai knygelių vartymas, baksnojimas pirštu, o mes turime vardinti kas tai. Dažniausiai net nepavyksta apgauti - baksnoja tol, kol teisingai pasakai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą