Kaimas-Nida-namai

M su mama ilsėjosi kaime. Mamai paskambino draugė ir pakvietė į Nidą. Visi labai laimingi, nes ne kasdien pavyksta ramiai pailsėti prie jūros.

Pabuvus vos vieną dieną, vakare maudydamasi M paslydo. Tiesiai dantukais į plytelėmis išklotą dušo kraštą. Kraujas, riksmai. Šiaip ne taip mama užmigdė. O pusė 12 nakties M prabudo ir garsiai garsiai verkė. Niekaip nesisekė jos nuraminti. Nieko neliko, kai kviesti greitąją, o man lėkti pas jas. Greitoji nuvežė į Klaipėdą, kur apžiūrėjo traumatologas. Budinčio odontologo Klaipėdoje nėra. Sako: tai jūs eikite, jis dirba tik nuo 8 ten ir ten. Ir paleido pusę trijų nakties. Niekam neįdomu ar turi kur eiti, niekam neįdomu net tad akai pasakai, jog tave atvežė iš Nidos su greitąja ir tu esi iš Vilniaus. Labai pasisekė, kad viskas greitai praėjo ir vienintelė Nidos greitoji dar nespėjo išvažiuoti.

Atvykau anksti ryte. M atsikėlusi nudžiugo, kai pamatė ne tik mamytę, bet ir mane. Šiek tiek irzlumo likę (juk nemiegojo pusę nakties), bet iš principo viskas lyg ir normaliai.

Nuvažiavome pas odontologą, ten pasakė, kad mums visos paslaugos mokamos, nes ne klaipėdiečiai esame. Be to reiks laukti kol baigsis pietų pertrauka (po 2 valandų) ir stovėti didelėje eilėje. Aha... lauksime.

Vilniuje nuėjome į Žalgirį ir ten labai gerai viskas buvo. Apžiūrėjo, pasakė, kad visi trys dantukai sveiki, tik emalis nuskilo.

Na ir tuo galime pasidžiaugti :)

Tėčio kopija

M paima mano telefoną, prieina prie durų, pasvyra ranka atsiremdama į staktą, pakelia vieną koją ir telefoną laikydama prie ausies tampa visiška tėčio kopija. Jei pats save atpažinau, tai jau kažką reiškia :)

Pelės

M pamėgo mano kompiuterio pelę. Ji be laidų - ateina pasiima ir nešasi.

Daviau jai kito kompo bevielę pelę. Ji beveik niekuo nesiskiria. Pasuko ratuką, o kai nusisukau mano paėmė ir padėjo savo. :)

Kalba? Na taip...

Jau girdime pirmus „žodžius“: opa, mmmm (suprask mūūū), au au, mama, tete, eia (suprask einam). Apie ate nekalbu, nes tai jau labai seniai moka.

Kai M pabūna kaime, tai grįžusi į daugiabutį eina prie durų ir vis prašosi lauk. Kartais net nežinai ką daryti, nes puikiai supranti kaip jai čia blogai ir kaip kaime gerai.

Batai batai batai batai...

Ir kas per manija užėjo? M nešioja batus (visų, išskyrus savo) pasideda ir matuojasi. Na aš suprantu - pabandė ir pakanka. Bet ne - tai visiška batomanija.

Praėjusią savaitę pirmą kartą išbandė maudymasi po dangumi. T.y. bliūde, baseinuke ir, galų gale, kūdroje. Ištraukti iš vandens yra didelė problema.

Buvome Viliaus vestuvėse ir paleidome vaiką basą. Aplink bažnyčią buvo graži nupjauta pieva. O po to viena bobutė pasibaisėjusi piktinosi, kad vaiką be batų vedžiojame. Vilius sako: tai pirmus 4 metus vaikų gi negalima be batų? Turime ir pažįstamų, kurie vaiko be batų niekur niekada. Matyt mes nenormalūs. Anksčiau visi žmonės gimdavo su batais ir tik su jais vaikai lakstydavo.

Auga auga ir užauga

Na iki rimto užaugimo teks palūkėti, bet šiandien jau pati atsidarė vienas duris. Jose rankena šiek tiek žemiau ir M sugebėjo pati jas atsidaryti. Šiuo metu M užaugo iki 83 centimetrų.

Kiek sveria sunkiau pasakyti, nes gydytojai sveria su drabužėliais, o mes ant svarstyklių, kurios tikslumo taip pat gerokai trūksta. Kažkur tarp 9 ir 9,5 kg. Juokingai mažai, bet nieko čia nepadarysi.

Dar šiandien sugebėjo pasukti veikiančios skalbimo mašinos ratuką taip ją išjungdama. Juk galėtų skalbimo mašinos būti dar vienas mygtukas, kuris išjungtų.įjungtų lemputes?

Na o ant lovos tik dabar pradėjo užlipti. O kam lipti, kai visada kažkas gali užkelti?

Šį šeštadienį krikštynos.

M augimo požymiai

Tėvai net nepastebėjo kai M prasikalė du nauji dantys. Apačioje ketvirti. Džiugina ne tik dantys, bet ir tas faktas, kas nepastebėjom

Nemačius vaiko dvi savaites, vis galėjau ją pažinti. O ir ji iš pradžių laba keistai žiūrėjo. Bet po to kelias dienas nė per žingsnį nesitraukė.

Ateina tas laikas, kai išėjus mamai prasideda zyrzalai. Reikia pastangų, kol nukreipiamas dėmesys ir užmirštama kodėl byrėjo ašaros. Šito laiko nelaukėme :)

Dabar ji jau nemažai supranta. Pasakai "uždaryk duris" ir uždaro. Parodai kur padėti ir padeda. Tai džiugina. Dar šiek tiek ir jau galės man atnešti alaus :)

Dar kalba daug. Maniau pati nesupranta nieko, bet būna aiškina su tokiom emocijom, kad tuo suabejoju.

Džiugina tai, kad vaikas šypsosi ir šypsosi :)